Vaisiai ir daržovės – DeltaTrader

Ananasai

Ananasas – vienas iš labiausiai vertinamų vaisių pasaulyje ir yra populiarus tose klimato zonose, kur įprastai jis neauga. Tai daugiametis augalas, kuris mėgsta sausrą ir užauga iki 1,5 – 2,5 metro aukščio. Pats vaisius sveria 0,5 kg – 3,5 kg. Ananasas, jį nuskynus, toliau nebenoksta. Ananasai vartojami švieži, konservuoti, virti ir iš jų spaudžiamos sultys. Ananasas pasižymi saldžiu skoniu, bet neskaitant to, tai yra ir sveikas maisto produktas. Jame gausu vitaminų, mineralų ir maistinių skaidulų.

Apelsinai

Apelsinas sveria 100 – 150 gramų ir auga ant apelsinmedžių. Vaisiai priskiriami citrusinių vaisių kategorijai. Apelsinmedžiai auginami tropinio ir subtropinio klimato vietovėse. Apelsinai vieni iš populiariausių citrusinių vaisių pasaulyje, jie yra skanūs ir sultingi, taip pat juose daug maistinių medžiagų būtinų gerai sveikatai, įskaitant vitaminus, mineralus, maistines skaidulas ir daugybę kitų augalinės kilmės medžiagų.

Arbūzai

Arbūzas yra saldus, dažniausiai vartojamas vasaros vaisius. Kilęs iš Pietų Afrikos. Kalachario pusdykumėje iki šiol auga savaime.Tai visame pasaulyje auginamas vaisius, turintis daugiau nei 1000 veislių. Arbūzo vaisiuose yra 91% vandens, jame yra 6% cukraus ir mažai riebalų.

Vynuogės

Iki 8000 metų žmonės augino vynuogynus dabartiniuose Viduriniuose Rytuose. Šiandien pasaulyje kasmet užauginama 72 milijonai tonų vynuogių. Uogos gali būti juodos, mėlynos, auksinės, žalios, purpurinės, raudonos, rausvos, rudos, baltos spalvos. Vynuogėse esančios maistinės medžiagos labai naudingos sveikatai. Uogos valgomos šviežios arba iš jų daro razinas, uogienes, drebučius, spaudžia sultis, vynuogių sėklų aliejų, gamina vyną.

Granatai

Tai vaisius su kieta raudona luobele. Viduje yra apie 600 sėklų, apgaubtų raudonu sultingų sluoksniu. Granatų gimtinė yra Vakarų Azija ir Indija. Vaismedžiai gali užaugti iki 5 metrų. Tai vaisius, augantis švelniame klimate. Be to, kad jis naudojamas kaip vaisius, jis taip pat naudojamas gaminant granatų sirupą, vaisių sultis, vyną, alkoholinius gėrimus, uogienes ir drebučius.

Greipfrutai

Greipfrutas yra subtropinis citrusinis medis, žinomas dėl savo rūgščių, pusiau saldžių, šiek tiek karčių vaisių. Greipfruto medis, pirmą kartą aptiktas 17 a. Karibų saloje Barbadose, o 1820 m. buvo atvežtas į Floridą jau komerciniam auginimui. Vidinis minkštimas gali būti nuo šviesiai geltonos iki tamsiai rožinės spalvos. Žalias greipfrutas turi 90% vandens, 8% angliavandenių ir 1% baltymų.

Kriaušės

Kriaušė – tai netolima obuolių ir svarainių giminaitė. Vaisių odelė gali būti geltonos, žalios, rudos, raudonos spalvos, taip pat – įvairiaspalvė. Nors kriaušėse gana nemažai cukraus ir ne itin gausu maistinių medžiagų, jos pasižymi gana dideliu skaidulų kiekiu. Kriaušės stiprina imunitetą ir gerina širdies bei kraujagyslių veiklą.

Melionai

Melionas yra didelis žolinio augalo su šliaužiančiu stiebu vaisius. Melionų kilmė – Turkija. Auginami švelnaus ir karšto klimato sąlygomis. Melionai yra ovalo formos. Vaisių vidus yra mėsingas ir sultingas. Melionas – unikalus vaisius, nes nuo senų laikų vartojamas ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Melionuose gausu virškinimą gerinančios ir medžiagų apykaitą greitinančios ląstelienos, vitaminų C, PP, B1, B2, karoteno, folio rūgšties, kalio, magnio, geležies.

Kiviai

Kiviai – subtropikuose ir vidutinėse platumose augantys vaisiai. Kai kur jie vadinami kiniškais agrastais. Kiviai yra kiaušinio formos, žaliu sultingu minkštimu ir mažomis juodomis sėklomis. Odelė žalsvai ruda, padengta smulkiais pūkeliais. Auginami specialiuose soduose, sklypuose. Kivis gausus vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą. Jie veikia kaip antioksidantai, stiprina organizmo gyvybines funkcijas, palaiko odos elastingumą. Juose esantis magnis stiprina raumenis.

Žalioji citrina

Žaliosios citrinos – tai citrusiniai vaisiai, paprastai apvalūs, žalios spalvos, 3–6 centimetrų skersmens ir turintys rūgščių sulčių. Jose gausus vitamino C. Dažnai naudojamos maisto ir gėrimų skoniui akcentuoti. Vaisiai auginami ištisus metus. Žaliosiose citrinose cukraus ir rūgščių kiekis yra didesnis nei paprastosiose citrinose.

Citrinos

Citrinmedžiai yra kilę iš Pietų ir Pietryčių Azijos. Dauguma jų rūšių yra kultūriniai augalai, užaugantys iki 4–12 metrų, o kartais – net iki 20 metrų aukščio. Citrinos yra ne tik puikus maistas, bet, kaip žinia, ir nepamainomas vaistas. Nenuostabu, kad jų pardavimai išauga rudenį ir žiemą, kai puola peršalimo ligos. Manoma, kad kiekvienas žmogus per dieną turėtų suvalgyti po vieną citriną arba išgerti vienos citrinos sulčių.

Mandarinai

Mandarinai yra mažesni ir mažiau suapvalinti nei paprastieji apelsinai. Skonis laikomas mažiau rūgščiu, taip pat saldesniu ir stipresniu nei apelsinų. Ilgiausias mandarinų sezonas trunka nuo rudens iki pavasario. Mandarinai dažniausiai nulupami ir valgomi rankomis. Švieži vaisiai taip pat naudojami salotoms, desertams ir pagrindiniams patiekalams gaminti.

Nektarinai

Nektarinas – kultūrinė persikų atmaina, turinti lygią odelę. Kaip ir persikai, nektarinai gali būti geltoni, balti, gali lengvai arba sunkiai atsiskirti nuo kauliuko. Dėl plaukelių nebuvimo nektarinų odelė gali atrodyti raudonesnė nei persiko. Nektarinų veislės dažniausiai yra saldesnės nei persikų.

Persikai

Persikas – medis iki 8 m aukščio. Jo vaisiai yra saldūs, sultingi kaulavaisiai. Labiausiai išsiskirianti persiko vaisiaus dalis – pūkeliais padengta odelė. Persikai kilo iš Kinijos. Jie auga švelnaus klimato zonose. Valgomi ne tik kaip vaisiai, bet ir gali būti naudojami desertų, uogienių gamyboje, spaudžiant sultis, džiovinant ir gaminant arbatą.

Slyvos

Slyvos – ne tik ypač maistingi, bet ir sveikatai nepaneigiamai naudingi kaulavaisiai. Odelė žalia, geltona, violetinė, oranžinė, raudona, mėlyna, įvairių atspalvių, su apnaša arba be jos. Slyvose yra vitaminų ir mineralų, taip pat ląstelienos ir antioksidantų, galinčių padėti sumažinti kai kurių lėtinių ligų tikimybę. Savaime auga Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų klimato zonoje, daugiausia Rytų Azijoje. Pagal kilmę slyvos skirstomos į europines, amerikines ir azijines.

Persimonai

Persimono vaisiai subręsta vėlai rudenį ir gali išsilaikyti ant medžių iki žiemos. Prinokusių vaisių spalvos svyruoja nuo šviesiai geltonos-oranžinės iki tamsiai raudonai oranžinės, priklausomai nuo rūšies ir veislės. Subrendę vaisiai pasižymi saldžiu skoniu. Manoma, kad persimonų gimtinė – Kinija. Ir dabar čia užauginama daugiausia persimonų pasaulyje – net du trečdaliai.

Obuoliai

Obuolys labiausiai auginamas ir vartojamas vaisius pasaulyje. Obuolių nauda sveikatai didžiulė dėl juose esančių antioksidantų bei skaidulinių medžiagų. Mitybos specialistai dažnai šį vaisių vadina tikru sveikatos stebuklu arba „super“ vaisiu. Prinokę obuoliai būna raudoni, geltoni, žalsvi ar įvairiaspalviai.

Mangai

Dėl savo ypatingo skonio ir aromato vadinamas netgi vaisių karaliumi. Mango vaisiai yra ovalūs ir subtilaus aromato. Vaisiaus minkštimas geltonas arba oranžinis, sunokusios slyvos tirštumo, kvapnus, turi neryškų sakų prieskonį, saldžiarūgštis.

Melionai

Vienmečiai moliūginių šeimos augalai, kilę iš Persijos ir Afrikos. Melionų yra įvairių rūšių Meliono vaisių 90 % sudaro vanduo, taip pat cukrus, karotinas. Yra vitaminų A, C, mineralinių medžiagų.

Iš šiltesnių kraštų atkeliavę melionai šiais laikais jau auginami ir Europoje – Italijoje bei Ispanijoje.

Šilauogės

Yra vienos populiariausių uogų Lenkijoje. Šilauogių sezonas trunka nuo liepos iki rugpjūčio pabaigos, tačiau dėl tarptautinio auginimo jų skoniu galima mėgautis ištisus metus. Nedideli tamsiai mėlynos spalvos vaisiai pasižymi saldžiu skoniu ir sultingu minkštimu. Iš Šilauogių gaminamos uogienės, sultys ir tinktūros, o sezono metu vaikai ir suaugusieji jas valgo vienas. Be to, reguliarus jų vartojimas teigiamai veikia mūsų sveikatą.

Braškės

vienas populiariausių vasaros sezono vaisių. Prinokę vaisiai yra saldūs, gaivūs ir labai gardūs. Jos puikiai tinka ne tik desertams ir pyragams, bet ir skaniems kokteiliams. Sunku patikėti, kad braškės atsirado atsitiktinai. Jos atsirado maždaug prieš 300 metų sukryžminus dvi žemuogių rūšis. Laimei, iki šių dienų mes galime mėgautis jų unikaliu skoniu. Pasirodo, šios uogos skaniausios yra vidutinio klimato regionuose.

Avokadai

Tai – tamsiai žalio atspalvio, kriaušės pavidalo vienasėklė uoga. Vaismedis pradeda derėti po 4–5 metų. Vaisiai skinami jiems nesunokus. Jei derlius surenkamas per anksti, jo pilnai pribrandinti neįmanoma. Vaisiai labai vertinami, naudingi sveikatai. Juose yra apie 5–32 proc. riebalų, iš kurių nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių. Savo gimtinėje Vidurio Amerikoje avokadas žinomas 8000 metų. Dabar dėl savo unikalios sudėties jis yra vienas vertingiausių vaisių pasaulyje.

Baklažanai

Baklažanai auginami kaip vienerių metų augalas švelnaus klimato sąlygomis, o tropinio klimato sąlygomis – kaip daugiamečiai augalai. Baklažanai yra daugiausia užauginta daržovė po pomidorų, pipirų ir agurkų. Pasaulyje pagaminama 29,5 mln. tonų baklažanų. Vaisiai valgomi, dideli, rutulio, ovalo, cilindro ar kriaušės formų, prinoksta skirtingu laiku, sveria nuo 40 iki 100 g, dažniausiai sodrios violetinės spalvos.

Imbieras

Tai gana specifinio skonio daugiametis žolinis augalas. Gaivus, citriną primenantis kvapas, aštraus, šilto, „kandančio“ skonio. Spėjama, kad lotyniškasis jo pavadinimas „Zingiber“ iš sanskrito kalbos reikštų „raguota šaknis“. Manoma, kad imbiero tėvynė – Vakarų Indija ir Pietryčių Azija. Gamtoje savaime neauga.

Kopūstai

Kopūstai pradėjo augti prieš tūkstantmečius Viduržemio jūros regione. Šiandien yra galybė jų rūšių, kurie skiriasi spalva, lapų tekstūra, skoniu ir net aromatu. Kopūstas – viena daržovių, kurias galima sandėliuoti ir išlaikyti praktiškai iki naujo derliaus. Kopūstai turi itin veiksmingų antioksidantų. Tiksliau, vitamino C, kurio turi daugiau nei apelsinai. Vienoje porcijoje daugiau nei pusė vitamino dienos normos.

Bulvės

Bulvė – gana plačiai auginama kultūra, kuri Pietų Amerikoje buvo sukultūrinta prieš keletą tūkstančių metų. Žinoma labai daug veislių. Svarbiausia bulvių paskirtis – maistui. Iš gumbų gaminami įvairiausi labai maistingi patiekalai. Maistui tinka tik labai geros kokybės bulvės. Jose gausu įvairių maisto medžiagų.

Raudonieji Kopūstai

Skaičiuojama, kad kalcio, kalio ir beta karoteno kiekiu raudonieji kopūstai gerokai lenkia baltagūžius kopūstus. Manoma, kad vitamino C šiuose kopūstuose yra du kartus daugiau nei baltagūžiuose. Dėl vitamino C gausos ši daržovė yra nepamainoma natūrali imuniteto stiprinimo priemonė.

Svogūnai

Požeminiai augalo gumbai vadinami svogūnais. Jie yra apvalūs arba pailgi, padengti kelių sluoksnių odele lukštais. Kulinarijoje svogūnas naudojamas virtas, keptas, troškintas, ruošiant įvairius patiekalus, kaip prieskoninė daržovė, rečiau – kaip viena pagrindinių patiekalo dalių. Svogūnuose yra daug vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas C, kalis, fosforas ir kalcis.

Porai

Porai yra daržovės, turinčios daugybę mineralų, tokių kaip geležis, kalis, kalcis, magnis ir fosforas ir vitaminų: C, E, B6 ir foliatai. Porai yra naudinga daržovė kvėpavimo sistemai, nes eterinis aliejus turi antiseptinį poveikį, kuris pagerina sinusitą ir bronchitą. Šaltiniai byloja, kad porais buvo maitinami Egipto piramidžių statytojai.

Morkos

Morkos nuo seno laikomos visiškai sveikomis ir saugiomis daržovėmis. Manoma, kad žmonės jas auginti pradėjo prieš kelis tūkstančius metų, Azijoje. Tada jų spalva nebuvo oranžinė. Morkose yra antioksidantų, galinčių apsaugoti nuo vėžio. Šiose daržovėse esantis vitaminas A gali užkirsti kelią vištakumui. Morkų galima įsigyti bet kuriuo metų laiku.

Agurkai

Agurkai – viena populiariausių ir dažniausių daržovių. Manoma, kad jų gimtinė – pietvakarių Azija. Agurkus galima vartoti tiek žalius, tiek marinuotus, konservuotus ar raugintus. Agurkų veislės pritaikytos skirtingoms auginimo sąlygoms, įvairovė leidžia visur ir įvairiu metų laiku turėti šviežių agurkų. Auginami atvirame grunte, šiltnamiuose, inspektuose.

Saldžioji paprika

Saldžioji paprika yra labai naudinga sveikatai. Ji turi tas pačias savybes kaip ir kitos paprikos, tačiau skirtingu kiekiu dėl brandinimo fazės, kurioje ji yra. Raudonoji/saldžioji paprika yra saldesnė, joje yra daugiau vitamino C nei žaliose, taip pat yra daugiau vitamino A nei geltonose. Nepaisant to, visos paprikos turi antioksidantų, naudingų organizmui ir yra rekomenduojamos laikantis dietos.

Čili pipirai

Čili pipirai yra plačiai naudojami daugelyje virtuvių kaip prieskoniai. Čili pipiras kilęs iš tropinės Pietų Amerikos dalies. Medžiaga, dėl kurių čili pipirai tampa aštrūs yra kapsicinas. Ji mažina nutukimo riziką, turi anti-bakterinių ypatybių, saugo nuo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio.

Pomidorai

Pomidorai – viena mėgstamiausių daržovių. Šios sultingos daržovės auginamos daugybėje pasaulio valstybių tiek lauke, tiek šiltnamiuose. Pomidorai yra mažai kaloringi ir daugiausia susideda iš vandens. Nors biologine prasme pomidorai yra vaisiai, kasdieniniame kontekste priskiriami daržovėms. Pomidorų vaisiai naudojami garnyrams, salotoms, mišrainėms, konservuojami, naudojami gaminant pomidorų padažą. Pomidorų tėvynė – Pietų Amerika, Andų aukštikalnės.

Fresh beetroot with leaves isolated on white.

Burokėliai

Tai daržovė, kurios šakniavaisiai apvalūs, tamsiai raudoni, o lapkočiai tvirti, statmeni, ryškiai raudoni. Burokėliai domestikuoti II-ajame tūkstantmetyje pr. m. e. Viduržemio jūros regione. Išplito po Mesopotamiją, Kiniją. Maistui vartojamas šakniavaisis, taip pat švieži lapkočiai ir lapai. Burokėliuose yra daug naudingų elementų – geležies, kalcio, vitaminų A, B6, magnio, daug vitamino C, vario, antioksidantų, folio rūgšties, kuri laikoma onkologinių susirgimų priešu ir prevencija širdies ir kraujagyslių ligoms.

Salierų lapai

Tai stipriai kvepiantis augalas su storu, stačiu stiebu, turinčiu ryškias briaunas ir vagas. Salieras auginamas kaip daržovė, prieskoninis ir vaistinis augalas. Maistui naudojami lapai, lapkočiai ir šaknys. Visose augalo dalyse gausu vitaminų ir kai kurių gydomųjų medžiagų. Salierai populiarūs visame pasaulyje. Vakarų Europoje labiau paplitę lapiniai, o pavyzdžiui, amerikiečiai pirmenybę teikia lapkotiniams salierams.

Salierų šaknys

Salierų šaknys tai viena iš salierų maistui naudojamų dalių. Apatinėje salierų dalyje, šakniavaisiuose, kaupiasi C ir B grupės vitaminai, baltymai ir angliavandeniai, kurie ypač svarbūs imuniteto stiprinimui. Dažnai iš smulkintų salierų šaknų gaminami įvairūs gėrimai, gerinantys inkstų darbą ir net padedantys gydyti šlapimo pūslės uždegimą.

Moliūgai

Moliūgas yra viena derlingiausių daržovių, kuriame gausu vitaminų. Tai ir vitaminas C, šiek tiek vitamino E, PP, B grupės vitaminų. Daugiausia susikaupia karotenoidų, kurie suteikia moliūgų minkštimui šviesesnę ar tamsesnę oranžinę spalvą. Moliūgas ypatingas tuo, kad suvartoti galima jį visą, be to, ypač vertinamos bei naudingos jo sėklos.

Cukinija

Cukinija – tai žolinis augalas, kurios vaisiai dideli, pailgi, paprastai tamsiai žalios spalvos, nors būna ir geltonų. Daugelio Europos, Amerikos šalių virtuvėse vartojama įdaryta, kepta, virta cukinija. Cukinijoje yra daugybė mineralų, tokių kaip fosforas, kalis, magnis ir kalcis. Be to, yra vitaminų, tokių kaip vitaminas C, A ir B3.

Saldžios bulvės (batatai)

dar vadinamos batatais, yra maistingos, turinčios daug skaidulų, sočios ir skanios.

mixed-salad-rucola-frisee-radicchio-lettuce

Salotų mišiniai

sukaupta A ir B grupės vitaminų, kalcio ir geležies. Puikiai tinka dietinei mitybai, nes turi mažai kalorijų ir daug vandens, tačiau kartu su maistinėmis skaidulomis greitai užpildo skrandį ir suteikia sotumo jausmą.

Pankoliai

tai salierinių šeimos augalas. Ši daržovė puikiai tinka įvairiems patiekalams, ypač troškiniams. Pankolio sėklos gali būti naudojamos arbatai virti. Daržovės pasižymi labai dideliu kiekiu vitaminų bei mineralų.

bunch of radishes isolated on white background

Ridikėliai

bastutinių šeimos augalas. Labiausiai tinka salotoms. Turi vidutinį kiekį vitaminų.

Vynuoginiai pomidorai

tai bulvinių šeimos daržovės. Yra mažesni bei saldesni nei įprasti pomidorai. Labai tinka įvairioms salotoms bei kitiems patiekalams. Turi nemažai vitamino A bei vitamino C ir mineralų..

Brokoliai

tai bastutinių šeimos kultūrinė kopūsto atmaina. Šios daržovės valgomos žalios arba apdorotos. Brokoliai pasižymi dideliu kalcio, vitamino A ir kitų vertingų medžiagų kiekiu.

Česnakai

Česnakai yra daržovės, kuriose gausu mineralų ir vitaminų: vitamino B6, mangano, seleno ir vitamino C, fosforo, kalcio, kalio, geležies ir vario. Česnakai turi gydomųjų savybių. Dėl natūralių kvapiųjų medžiagų jie itin plačiai naudojami visų pasaulio šalių virtuvėse.

Iceberg salotaos

augalas vienmetis, yra daug veislių, tarp jų skirtumas yra lapų: gūžinių salotų – ovalūs, banguoti, šviesiai žali, suformuojantys įvairaus dydžio apvalias gūželes, lapinių salotų – stambūs, atvirkščiai kiaušiniški, žali, kartais skiautėti.

Jeigu domina mūsų importuojami produktai, susisiekite su komanda ir pasiūlysime geriausias kainas ir logistikos galimybes

Teirautis